viskas prasidejo jau seniai: i rankas paemus pirma piestuka ir apkeverzojus kazkokius tevu uzrasus, paskui kazkokioj savo knygelej iskarpiau visu ten pavaizduotu namu langus. Kaip siandien pamenu, jog norejau juos atidaryt. Visada zavejo sviesa. Visame kame.

Per kiekviena nukeliauta mylia, kieviena sutikta zmogu, perskaityta knyga mano pasaulyje sviesiau. Aciu jums visiems.

kazkas ateina i tavo gyvenima visai nelauktai ir ten pasilieka amzinai…o kazkas, sakydamas  jog atejo amzinai, jau bebaigia isnykst…