Kiekvieną sekundę tu gali atgimti. Kiekviena sekundė gali tapti pradžia. Tai – pasirinkimas. Tavo pasirinkimas.

su Naujaisiais!!!

Huh, turbut vienas is tu kartu, kai pritrukstu zodziu…atrodo, per metu metus tiek daug linketa bei sulaukta graziausiu zodziu.

Kad ir ka besakytu astrologai, juk nei „teisingame“ namu kampe pastatytas drakoniukas, nei linksmybes pasitinkant naujuosius, nei sventine apranga negali garantuoti laimes, dziaugsmo, sveikatos ir dar daugybes geru dalyku ateinanciais metais. Jei mes patys to nenoresim, jei nesistengsim. Meskit i mane akmeni, bet as tikiu, kad viskas prasideda nuo musu minciu… Tad, ir palinkesiu tvarkos galvose ir nuosirdaus geru dalyku troskimo draugams, artimiesiems ir mums patiems.

Kasmet artejant Naujiesiems, jauciuos tarsi sedeciau ant bedugnes krasto, bet be baimes ziureciau i tolius..

 

 

Iki susitikimo kitamet

jeigu reikia kaledoms garso…

dziaugiuos, kad siemet pavyko isvengt kaledinio pamisimo, prasidejusio jau iskart po hellowyn’o… Visi lyg susitare pradejo dovanu pirkima, atviruku rasyma…siemet pirmaji sveikinima su kaledom ir naujaisiais gavau dar besibaigiant lapkriciui, kuomet as tiesiog nei kalbejau, nei galvojau apie sventes. Issikreipe zmoniu poziuris i pacias kaledas..atrodo, kad svarbiausia, prisikimst pilvus ir nupirkt koki nors menknieki, kurio net sau nedovanotum.

O  ir aplink sventine dvasia kuria ne zmoniu sirdziu gerumas ir sviesa, bet parduotuviu vitrinu blizgesys..

Praeiviai skuba, lekia, suka galvas ka apsirengt per kaledini vakareli ir jeigu kam nors pabandau pasakyt, kad o gal ne dovanos svarbiausia, ne drabuziu puosnumas, bet tai, kad visi – artimi ir brangus – galetu susirinkt, pabut drauge, lieku nesuprasta. „Ka kaledos be dovanu?“ ,- girdejau nuostabos kupina klausima….

Jei per sias sventes nors viena zmogu galesiu padaryt laimingesniu, tai man bus mano kaledinis stebuklas…

Grazaus laukimo….

 

7 metiniu proga :)

sometimes I feel like saying:“ well, I just don’t care!!!!!“…

… Kokia yra tavo naktis? Kai vakaro pėdutės paliečia tavo blakstienas ar kas nors tau pasako: pažiūrėk kokia kaitri ana žvaigždė! Žvaigždėms patinka, kai į jas žiūri giedros akys, tada jos pradeda mirkčioti ir koketuoti, nes dabar toks jau metas, kai retas bepažiūri į dangų, kur baltasparniai angelai, susipainioję savo globotinių žemėje nuodėmėse, sėdi ant debesies kraštelio, o lietaus lašai krenta iš dangaus į žemę, kad įrodytų: keistas yra šiandieninis visų mūsų pasaulis… Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės lašas, o kišenėje rasi rožinį perlą – sustingusią mano ašarą. O kaip aš norėčiau, kad ir į mano delną kada nors įkristų tavo laimės įrodymas…. Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…

Twenty years from now you will be more disappointed by the things you didn’t do than by the ones you did. So throw off the bowlines, sail away from the safe harbor, catch the trade winds in your sails. Explore. Dream. Discover.
(Mark Twain)